Arūnas dirbo sunkvežimio vairuotoju nuo pat atvykimo į Airiją 2008 m. Šiek tiek daugiau nei prieš metus jis pakeitė darbo vietą – pradėjo dirbti sunkvežimių vairuotoju didelėje maisto tiekimo kompanijoje. Sunkvežimis, kurį jam teko vairuoti naujoje darbovietėje, buvo daug senesnis ir nebuvo tinkamai prižiūrėtas.

Giedrą sausio rytą Arūnas pradėjo darbą 5 val. ryto. Vadybininkas jam priskyrė sunkvežimį, kurį tą dieną reikės vairuoti. Arūnas, lipdamas į sunkvežimį, paslydo, nes nebuvo jokio turėklo, už kurio jis galėtų pasilaikyti. Be to – sunkvežimio laiptelis atrodė šlapias, nors diena ir buvo giedra.

Arūnas krito atgal, ant savo dešiniojo riešo. Jam iškart suskaudo riešą, o vėliau šis nutirpo. Vienas iš vadybininkų pribėgo Arūnui padėti. Tas pats vadybininkas pasisiūlė nuvežti Arūną į artimiausią ligoninę.

Ligoninėje atliktas rentgeno tyrimas parodė, kad Arūno riešas lūžo. Riešas buvo stabilizuotas įtvaru ir tvarsčiais. Arūnui suteiktas 4 savaičių nedarbingumas dėl ligos.

Kol Arūnas sveiko namuose, vienas iš jo bendradarbių papasakojo jam, kad jo darbovietė pasirūpino, jog visuose sunkvežimiuose būtų įrengti turėklai ir sutaisyti nelygūs laipteliai. Arūnas bijojo pildyti paraišką kompensacijai gauti, nes bijojo, kad jo kompanija jį atleis. Mes patikinome jį, kad jo darbdavys negalės jo atleisti dėl kompensacijos prašymo, nes Arūnas išdirbo šiame darbe jau daugiau nei metus.

Arūno kompanija prisiėmė atsakomybę ir kompensacijos prašymas buvo pateiktas Nelaimingų atsitikimų vertinimo komisijai. Po maždaug 12 mėn. nagrinėjimo, Nelaimingų atsitikimų vertinimo komisija įvertimo Arūno sužeidimą €8,000 suma. Tuo momentu Arūno riešas vis dar traškėjo. Jam taip pat buvo sunku kelti sunkius krovinius dešine ranka. Jis buvo dešiniarankis, todėl tai taip pat apsunkino jo kasdieninį gyvenimą.

Arūnas atmetė Nelaimingų atsitikimų vertinimo komisijos įvertinimą ir prasidėjo teismo procesas. Po maždaug 6 mėn. buvo pasiektas susitarimas be teismo posėdžio dėl €15,000 kompensacijos. Arūnas taip pat atgavo atlyginimą už 4 sav., kai jis buvo nedarbingas bei visus pinigus, kuriuos jis išleido fizioterapijai, vizitams pas šeimos gydytoją ir paskirtiems vaistams įsigyti.

Ši istorija yra tikra, tačiau asmenų vardai ir vietovės buvo pakeistos, kad užtikrintume jų privatumą.