Rima dirbo pardavėja dideliu klientų srautu pasižyminčioje degalinėje 11 metų. Per tuos metus daug darbuotojų pasikeitė, bet ji taip ir liko ten dirbti.

Vieną šaltą lapkričio rytą klientas paklausė Rimos kodo pasinaudoti automobilių plovykla. Tačiau automobilių plovykla nesuveikė. Rima išėjo ir parduotuvės ir surinko kitą kodą. Rima liepė vairuotojui nuvažiuoti pusę kelio iki automobilio plovyklos ir sustoti, tačiau vairuotojas sustojo per toli nuo jutiklio signalo. Rima žinojo, kad automobilių plovykla sugadins automobilį, jei šis bus paliktas toje vietoje. Ji nuėjo iki automobilio informuoti apie tai vairuotoją. Kai ji priėjo iki automobilio staiga paslydo ir parkrito. Rima susižeidė, bet toliau tęsė darbą savo pamainoje ir tik parėjusi namo atsigulė į lovą. Kitą dieną Rima apsilankė pas savo bendros praktikos gydytoją. Išaiškėjo, kad ji susižeidė nugaros apačią. Ji buvo nedarbinga dvi savaites.

Rima apsilankė advokatų kontoroje prašydama patarimo. Paaiškėjo, kad Rima niekada nebuvo apmokyta dėl darbo automobilių plovykloje. Iš patirties ji žinojo kaip veikė automobilių plovykla ir kaip padėti klientams, nes jiems pastoviai reikėjo pagalbos. Rimos nugaros sužeidimas pilnai sugijo po mažiau nei metų.

Advokatai pateikė paraišką Rimos vardu. Degalinė sutiko su paraiška, kuri buvo pateikta Sužeidimų Tarybai per numatytą 90 dienų periodą. Sužeidimų Taryba šią paraišką įvertino per 9 mėnesius. Jie paskyrė jai €18,000 kompensaciją. Rima džiaugėsi rezultatu ir priėmė pasiūlytą sumą.

Ši istorija yra tikra, tačiau, kad apsaugotume susijusių asmenų privatumą, vardai ir vietovės buvo pakeistos.