Rūta beveik 20 metų dirbo vietiniuose senelių namuose. Nelaimės dieną Rūta dirbo virtuvėje, tvarkėsi prie kriauklės po gyventojų pietų. Šalia kriauklės buvo verdančio vandens čiaupas, naudojamas karštiems gėrimams ruošti. Prieš kelias dienas Rūta skundėsi savo vadovui dėl jo lašėjimo, tačiau nieko nebuvo padaryta. Rūta plovė indus, kai staiga iš čiaupo pradėjo labai smarkiai bėgti verdantis vanduo. Rūtai bandant taisyti kraną, visiškai nulūžo čiaupas, o ant kairės rankos pasipylė karštas vanduo. Ji surėkė iš skausmo, jos oda degė.

Ji kreipėsi į savo bendrosios praktikos gydytoją, kuris padėjo jai gydyti nudegimus ir tinkamai sutvarstyti žaizdas. Rūtai teko dvi savaites nedirbti, kad jos ranka sugytų.

Rūta kreipėsi į Griffin advokatus, kad aptartų galimybę gauti kompensaciją už savo sužalojimą. Jie pateikė ieškinį nelaimingų atsitikimų vertinimo komisijai IRB). Nelaimingų atsitikimų vertinimo komisija ieškinį įvertino po 9 mėnesių ir pasiūlė jai 4000 eurų kompensaciją, tačiau, vadovaudamasi advokato patarimu, Rūta pasiūlymą atmetė. Ji žinojo, kad sužalojimas buvo vertas daugiau.

Apygardos teismo procesas buvo pradėtas ir mažiau nei po dvejų metų byla buvo išspręsta už 10 000 eurų. Rūtos kantrybė ir ryžtas pasiteisino. Ji buvo labai patenkinta rezultatu.

Aukščiau pateikta istorija yra tikra. Tačiau susijusių žmonių vardai ir vietos buvo pakeisti siekiant apsaugoti jų privatumą.