Sportas palyginti su užpuolimu

Riba, kur sporto trauma gali būti klasifikuojama kaip užpuolimas ar neatsargus veiksmas, yra labai neaiški. Tokiu atveju turi būti ne tik pažeistos taisyklės, bet ir atitiktas standartas, kas yra pateisinamas nukrypimas nuo taisyklių. Taip yra todėl, kad kai nusprendžiate žaisti žaidimą, jūs savanoriškai prisiimate tam tikrą atsakomybės (dėl galimos rizikos) dalį. Taigi tai reiškia standartinius pasikeitimus žaidimas nuo žaidimo, situacija nuo situacijos.

Pavyzdžiui, du žokėjai buvo pripažintais kaltais dėl neatsargaus jodinėjimo ir buvo nubausti 3 dienų apribojimu jodinėti, kai vienas staiga iššoko prieš kitą žokėjų ir jo arkliui staiga metusis bei žokėjui nukritus ir susilaužius nugarą dėl ko teko baigti karjerą. Tačiau jų elgesys nebuvo neatidus. Teismas nustato standartus pagal kuriuos sprendžia ar sužeidimas iš tiesų įvyko dėl neatidumo. Visų pirma kiekvienas žaidėjas turi atsakomybės kitų atžvilgiu pareigą, kuri turi būti objektyvi ir racionali, kad būtų išvengta sužeidimų. Tačiau aplinkybės priklauso nuo žaidimo įskaitant tikslus, reikalavimus žaidėjams, įgūdžius, standartus ir sprendimus, kurių pagrįstai tikimasi. Klaidingo sprendimo nepakanka ir turėtų būti įrodyta, kad veiksmas buvo neapgalvotas kito žaidėjo atžvilgio.

Panašiai kai žaidėjas futbolo rungtynėse bandė atkovoti kamuolį slysdamas ir pakišdamas kojas ir jam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėtai ir piktai sukelto sužeidimo aukai. Kaltinimai buvo atšaukti, nes jis teigė, kad tai buvo teisingas kamuolio atkovojimas slystant ir teismas sutiko, kad kriminaliniai kaltinimai turėtų būti naudojami, kur veiksmai yra pakankamai rimti. Nors veiksmas ir buvo ne pagal taisykles, to buvo galima tikėtis. Visai kas kita, kai žaidėjas yra užpultas lazdomis ar kitaip ne žaidimo (pertraukos) metu – tai bus laikoma kriminaliniu nusikaltimu.