Mantas dirba gamykloje, kur gaminami plastmasiniai vamzdžiai. Jis atsakingas už 5 mechanizmus. Kiekvienas mechanizmas turi savo numerį. Jo darbas yra stebėti kiekvieną mechanizmą ir įsitikinti, kad jiems netrūksta ingredientų. Mantui reikia supilti sumaišytus ingredientus per piltuvo viršų, kuris yra metalinių laiptų viršuje.  Tai yra kontroliuojama aplinka. Mantui reikia vilkėti darbo suteiktą kostiumą apsaugantį nuo pavojingų medžiagų.

Vieną dieną 16.30 laiku jis pastebėjo, kad mechanizme nr. 3 senka žaliavos. Jis užlipo metaliniais laiptais ir įpylė žaliavų per piltuvo viršų. Lipdamas laiptais žemyn jis užkliuvo už savo kostiumo apsaugančio nuo pavojingų medžiagų ir nukrito ant dešinės pusės taip susilaužydamas savo raktikaulį.

Paaiškėjo, kad nuo pavojingų medžiagų apsaugantis kostiumas buvo per didelis Mantui ir dengė jo aulinius batus. Kai jis paslydo, nebuvo jokio turėklo, už kurio būtų galėjęs sugriebti ir galbūt išvengti kritimo.

Mantas pateikė paraišką Sužeidimų Tarybai. Mantui buvo paaiškinta, kad bet kokie drabužiai/uniforma suteikti darbo turi atitikti savo paskirtį. Taipogi abiejų metalinių laiptų šonuose turėjo būti turėklai. Turėklai jo dešinėje buvo nepastatyti bandant sutaupyti vietos. Jei saugumo sumetimais turėklai būtų buvę sumontuoti, tada tik keturi, o ne penkti mechanizmai būtų tilpę gamykloje.

Sužeidimų Taryba kreipėsi į fabriko draudimo kompaniją, kuri sutiko su Sužeidimų Tarybos situacijos įvertinimu. Po 9 mėn. Manto sužeidimas buvo prilygintas €24,345 kompensacijai. Mantas buvo patenkintas kompensacijos suma ir džiaugėsi, kad byla nebus nagrinėjama teisme.

Ši istorija yra tikra, tačiau, kad apsaugotume susijusių asmenų privatumą, vardai ir vietovės buvo pakeistos.