Lietuvaitė Vilma atvyko į Airiją 2006 m. Ji tapo kvalifikuota autobusų vairuotoja, ir taip užsidirbo pragyvenimui.
Vieną gruodžio rytą Vilma važiavo į darbą. Ji važiavo plačiu keliu pramoninėje zonoje netoli darbo, kai jai teliko pasukti į dešinę, kad atsidurtų savo darbo vietoje.
Vilma įjungė posūkio signalą nurodydama kad suks į dešinę ir šiek tiek pariedėjo automobiliu į tą pusę, į kurią ketino važiuoti. Tuo pat metu priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, registruotas Šiaurinėje Airijoje. Šio vairuotojo dešinėje kelio pusėje, buvo pastatyti autobusai. Lenkdamas autobusus jis nepastebėjo Vilmos ir jos ketinimo sukti į dešinę. Jis kaktomuša susidūrė su Vilmos vairuojamu automobiliu. Vilmos automobilis buvo labai stipriai apgadintas.
Vilma buvo stipriai sukrėsta bei iškarto pajuto stiprų skausmą kaklo srityje. Tačiau žinant smūgio stiprumą, jos sužeidimai galėjo būti daug sunkesni. Dėl patirto streso Vilma net nepasikalbėjo su kitu vairuotoju. Kelias buvo sausakimšas ir Vilmos kolegos padėjo patraukti automobilius nuo kelio ir taip atlaisvinti susidariusią spūstį.
Įvykio liudininkų nebuvo. Vienintelis įvykio vaizdo įrašas buvo nufilmuotas apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (AVSS) įrengtos autobusų saugojimo aikštelės kitoje kelio pusėje. Iš pradžių peržiūrėjus AVSS įrašą pasirodė, kad eismo įvykio metu Vilma buvo priešingoje kelio juostoje.
Kai Vilmos draudimo kompanija peržiūrėjo AVSS įrašus, ir savo tyrimu nustatė, jog tai Vilmos kaltė, bei išmokėjo kompensaciją kitam įvykio vairuotojui. AVSS įrašas parodė eismo įvykį iš šono ir Vilmos įvykio versija draudimui pasirodė neįtikinama.
Vilmai nepatiko draudimo kompanijos sprendimas. Ji yra profesionali vairuotoja ir didžiuojasi savo nepriekaištinga vairavimo patirtimi ir tuo, kad nėra turėjusi avarinių situacijų.
Ieškinys buvo pateiktas Asmeninių Sužeidimų Tarybai, tačiau jis buvo atmestas. Ieškinys tada buvo perkeltas į teismą.
Vilma teisme pateikė savo įvykių versiją sąžiningai ir logiškai. Kito automobilio vairuotojo įvykio versija neatrodė įtikinamai ir kėlė daugiau klausimų nei davė atsakymų.
Teisėjas atkreipė vairuotojo dėmesį, kad atsakovui norint išvengti autobusų, stovėjusių šalutinėje kelio dalyje, jam reikėjo išvažiuoti į priešingą kelio juostą, tad ir įvyko avarija. Atsakovas to nepripažino. Vilmos byloje buvo pasitelkta inžinierių ataskaita, kuri taip pat nustatė, jog atsakovas viršijo greitį ir važiavo 71km per valandą greičiu 50km per valandą leidžiamoje zonoje.
Galiausiai teisėjas išsprendė byla Vilmos naudai ir skyrė jai €20,000 kompensaciją. Tačiau draudimo kompanija nenorėjo pripažinti, kad jie padarė klaidą. Jie apeliavo teismo sprendimą. Apeliacijos metu Vilmai buvo paskirta €18,000 kompensacija. Ji džiaugėsi, kad teisingumas laimėjo.
Šios istorijos faktai yra teisingi, bet vardai ir tapatybės buvo pakeistos.