Dalija (28), sportuojanti nuo vaikystės, kiekvieną rytą važiuodavo dviračiu į darbą Dublino centre. Vieną sausą rugsėjo rytą ji važiavo dviračiu, vilkėdama specialia apranga su atšvaitais; staiga pajuto, kad priekinis dviračio ratas kažkur įstrigo. Dviratis staiga sustojo, mergina griuvo priekin ir trenkėsi veidu į grindinį. Ji pajuto skausmą, burna prisipildė kraujo. Persigandusi pamatė ant grindinio du priekinius savo dantis kraujo baloje.

Pamatęs nukritusią merginą, kažkoks dviratininkas, važiavęs už jos, sustojo ir iškvietė greitąją pagalbą. Dalija suvyniojo du iškritusius priekinius dantis į servetėlę, įduotą paramedikų, ir buvo nuvežta į artimiausią ligoninę. Neilgai trukus ją apžiūrėjo ir sutvarstė skubiosios pagalbos gydytojai, mat mergina susižalojo rankas, kelius ir veidą. Jai taip pat buvo liepta kuo greičiau apsilankyti pas savo dantistą.

Ilgai nelaukusi Dalija apsilankė Dublino odontologijos ligoninėje. Ją apžiūrėjęs odontologas patikino, kad po sėkmingo gydymo ji vėl galės šypsotis. Per kitus keletą mėnesių Dalijai buvo atlikta ne viena procedūra. Dantistas įstatė išmuštus dantis ir sutaisė kitus apgadintus.

Kai Dalija apsilankė pas „Griffin“ advokatus, jai buvo paaiškinta, kad miesto savivaldybė nėra atsakinga už viešojo kelio nusidėvėjimą. Dalija informavo mus, kad ji važiuoja tuo pat keliu kiekvieną dieną ir kad pastebėjo, jog duobė ant kelio staiga labai padidėjo. Ji parodė mums kelio duobės nuotraukas; jose buvo matyti, kad dar visai nesenai kelio duobę buvo užtaisiusi savivaldybė. Mes pasikonsultavome su teismo ekspertizės inžinieriumi; jis pasakė, kad kelio duobė atsirado dėl aplaidžiai ir neatsakingai atliktų kelio remonto darbų toje vietoje.

Dalijos paraišką išnagrinėjo Sužalojimų taryba ir po 15 mėnesių pagal naujas gaires jai buvo skirta € 30 000 kompensacija dėl patirtos traumos. Ji taip pat atgavo gydymo metu sumokėtus pinigus už medicinines paslaugas ir medicininius išrašus.

Dalija mielai priėmė pasiūlytą kompensaciją. Po operacijos džiaugiasi, kad vėl gali šypsotis. Po šio įvykio ji ilgokai bijojo važiuoti dviračiu mieste, bet praėjus šiek tiek laiko vėl sėdo ant dviračio ir dabar jau nuolat važinėja juo į darbą.

Ši istorija tikra, tik užtikrinant privatumą pakeisti asmenų vardai ir vietovės.