Petras virino didelį cilindrinį baką gamykloje pietryčiuose, kai netikėtai sulūžo jungtis. Bandydamas gelbėtis, jis krito į priekį ir susisuko, sunkiai susižeisdamas dešinę čiurną ir blauzdą. Jis buvo nugabentas į ligoninę ir jam reikėjo operacijos, kad būtų sutvarkyti keli lūžiai. Pirmuosius mėnesius lydėjo skausmas, kojos įtvaras ir ramentai, ir mokymasis vėl perkelti svorį ant kojos. Net ir kaulams sugijus, čiurna liko sustingusi ir patinusi, Petras jautė deginantį, nervinį skausmą, kuris sustiprėdavo, jei jis per ilgai stovėdavo. Miegas sutriko, vyro nuotaika suprasta, o įprastos šeimos rutinos, tokios kaip vaikų nuvežimas į mokyklą, ar namų buities darbai ar net stovėjimas prie kriauklės plaunant indus, reikalavo itin didelių pastangų.
Petras paprašė mūsų imtis veiksmų, kad jis gautų kompensaciją. Mes išdėstėme faktus darbdaviui ir jo draudikams, surinkome avarijos ataskaitą ir nuotraukas ir pateikėme ieškinį IRB. Kai draudikas paneigė, kokie rimti buvo sužalojimai ir kaip jie paveikė darbą, byla persikėlė į teismą. Iš ten surinkome išsamius Petro bendradarbių pareiškimus, visus ligoninės ir šeimos gydytojų įrašus ir parengėme aiškų kasdienį Petro simptomų ir apribojimų sąrašą. Surengėme nepriklausomas medicinines apžiūras – ortopedines, skausmo ir psichiatrines, kad traumos eiga būtų tinkamai dokumentuota, o ne vertinama remiantis vien ankstyvomis rentgeno nuotraukomis.
Byla turėjo realių pasekmių Petro uždarbiui, o profesinės praktikos ekspertas išnagrinėjo, ką Petras vis dar galėtų saugiai daryti, kiek valandų jis galėtų ištverti stovėdamas ant kojų ir ką tai reikštų būsimoms darbo galimybėms. Inžinierius taip pat peržiūrėjo darbo metodą ir bako konstrukciją, kad išsiaiškintų, kodėl jungtis sugedo ir ką reikėjo padaryti, kad to išvengtume. Taip pat gavome buhalterinę ataskaitą, kad įvertintume būsimą riziką paprastais skaičiais, o ne spėlionėmis.
Gynyba pateikė keletą argumentų: kad Petras pakankamai gerai pasveiko, kad galėtų grįžti prie sunkaus darbo, kad jis turėjo išvengti kritimo ir kad bet kokios besitęsiančios problemos buvo „neproporcingos“ nelaimingam atsitikimui. Į juos atsakėme pateikdami nuoseklius įrašus, subalansuotas ekspertų nuomones ir kantriai, žingsnis po žingsnio. Petras toliau dalyvavo reabilitacijos, kineziterapijos, desensibilizacijos procedūrose, derino savo veiklos tempą, kad galėtume parodyti, jog jis stengiasi pasveikti. Profesinio mokymo įrodymai padėjo paaiškinti, kodėl perėjimas prie žemesnių pareigų greičiausiai sumažintų pajamas ir kodėl persikvalifikavimas užtruktų.
Artėjant posėdžiui, bylą buvome parengę nagrinėti, surašėme liudytojus, apsikeitėme ataskaitomis ir pateikėme Petrui aiškius patarimus, kaip atrodys teismo procesas. Įvyko susitarimo posėdis, ir po ilgos dienos, kupinos pasiūlymų ir priešpriešinių pasiūlymų, Petras sutiko su 265 000 eurų suma ir savo teisinėmis išlaidomis. Ši suma įvertino ne tik skausmą ir operacijas, bet ir sumažėjusią ištvermę, poveikį šeimos gyvenimui ir realią riziką, kad sunkus fizinis darbas ilgalaikėje perspektyvoje nebus įmanomas.
Aukščiau pateikta istorija yra tikra. Tačiau susijusių žmonių vardai ir vietos buvo pakeisti siekiant apsaugoti jų privatumą.